Ką nuveikti?
Lekėčiai puikiai tinka tiek atpalaiduojančiam poilsiui, tiek aktyviam laisvalaikiui, pažintims su vietos kultūra ir gamta. Tai vieta, kurioje galite pasimėgauti gamtos grožiu, susipažinti su vietos istorija ir patirti autentišką mažo miestelio žavesį. Lankytojų laukia istorinių ir kultūrinių objektų pažintis – unikalūs vietos memorialai, vietinės muziejaus ekspozicijos, kurios leidžia susipažinti su regiono praeitimi ir tradicijomis.
Lekėčių pažintinis takas
Ar teko girdėti, kad Lekėčiuose vyksta Mėlynių festivalis? Sunku patikėti, kad Lekėčių miškuose būtų daug mėlynių, tačiau po aplinkinius miškus vedantis pažintinis takas greitai tuo įtikina. Mėlynių čia tikrai daug, bet yra ir dar kai kas įdomaus. Netoli Lekėčių trykšta Didysis šaltinis, prie kurio beveik visada nusidriekusios eilės žmonių su talpomis. Tai bene garsiausias pažintinio tako objektas. O įdomiausia, jog ta tiesi miško kelio atkarpa, kuria veda takas, tai buvusios siaurojo geležinkelio vėžės vieta. Daugiau apie tai galima sužinoti informaciniuose stenduose arba tiesiog smagiai pasivaikščioti gražiais Suvalkijos miškais.
Lekėčių Didysis šaltinis
Atsigaivinkite tyru, vietinių gyventojų pamėgtu, Didžiojo šaltinio versmių vandeniu, kurio, sakoma, visiems naudinga atsigerti ar veidą nusiprausti – vanduo skaistina ne tik veidą, nuo akių nuima rūką, bet valo ir sielą. Tai ilgiausias ir vandeningiausias Rūdšilio šaltinis – 1,5 km ilgio kairysis Liekės intakas, anksčiau buvęs gerokai vandeningesnis, garuojantis net per speigus. Dar ir po Pirmojo pasaulinio karo suvažiuodavo aplinkinių kaimų žmonės žlugto velėti. Pamažu skalbyklos sunyko, o per Antrąjį pasaulinį karą eglynėliuose žmonės slėpė gyvulius. Prieškaryje, kol buvo žaliavos, Didžiojo šaltinio kairiajame šlaite buvo įsikūręs „smalinis” – primityvus kelmų perdirbimo fabrikėlis.
Rūdšilio partizanų bunkeris
Ši vieta primena kūrybinguosius laisvės kovotojus, kurių idealizmas, šviesus žodis vedė ve vieną partizaną į priekį. Vienas jų – žinomas žurnalistas Julijonas Būtėnas-Strėvė. Susipažinęs vakaruose su partizanu Juozu Lukša ir jo pakviestas vykti į Lietuvą, sutiko ir šiam žygiui pradėjo intensyviai ruoštis.
1951 m. balandžio 19 d. ankstyvą rytą į Kazlų Rūdos girią desantininkais nusileido užsienyje paruošti žvalgai Jonas Kukauskas-Gardenis ir žurnalistas Julijonas Būtėnas-Strėva. Nusileidimas gimtojoje žemėje vyrams nebuvo sėkmingas, kadangi parašiutu nuleidžiamas krovinys užsikabino už medžių šakų ir pakibo ore. Mėtydami pėdas vyrai brovėsi pro enkavedistų žiedą ir per didelį vargą pasiekė Šunkarius (Jankų vls.). Partizanų junginio vadas Petras Jurkšaitis-Beržas per ryšininką sužinojęs apie desantininkus organizavo jų perkėlimą į specialiai jiems paruoštą bunkerį netoli savo atsarginės slėptuvės Rūdšilyje, prie Lekėčių.
Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, gegužės 22 d., bunkeris buvo išduotas ir apsuptas 600 (kitur teigiama 2500) kareivių. Trys vyrai ėmė naikinti dokumentus, pinigus. P. Jurkšaitis ir J. Būtėnas bandė veržtis, tačiau abu jie buvo nušauti. Bunkerio viduje likęs gyvas J. Kukauskas pasidavė, netrukus buvo užverbuotas ir tapo agentu. Bunkeris atstatytas 1994 m. ir 2019 m.
Čekauskų etnografijos muziejus
Senovėje naudotais įrankiais, jų panaudojimo galimybėmis bei buities daiktais ir jų paskirtimi labiau domėtis pradėta 2005 metais gavus senelių palikimą – keletą įvairios formos ir paskirties oblių, kitų buityje naudotų namų apyvokos daiktų. Tais pačiais metais nenaudojamoje ūkinio pastato palėpėje pradėtos įrenginėti patalpos būsimam muziejui ir taip 2010 metais Lekėčiuose duris atvėrė privatus Čekauskų etnografijos muziejus, kuriame renkama medžio ir linų apdirbimo įrankiai, buityje naudoti namų apyvokos daiktai, truputis sovietmečio radiotechnikos, mini biblioteka.Čekauskų etnografijos muziejus yra taikus muziejus, kuriame nėra eksponatų militaristine tematika. Yra tik senelio keletą apdovanojimų su liudijimais, bei keletas artimų kariškių nuotraukų.Prie muziejaus ekspozicijos papildymo daug prisidėjo draugai, kurie padovanojo savo senelių ir tėvų kažkada naudotus medžio ir linų apdirbimo įrankius, kitus namuose naudotus daiktus.
Novaraisčio paukščių stebėjimo bokštelis
Rudenį stebėkite, kaip nakvynei leidžiasi į šiltuosius kraštus migruojantys paukščiai ir išlydėkite juos kelionei, o pavasarį – pasitikite grįžtančius perėti į savo pamėgtą pelkę, spėjusią tapti paukščių rojumi. Čia nuo rugsėjo iki spalio vidurio galite stebėti pilkųjų gervių – retų, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų paukščių – palydėtuves iš apžvalgos aikštelės ar žiūronų pagalba. Vienu metu čia besibūriuoja 2000 gervių. Tai didžiausi tokio pobūdžio gervių susitelkimai Lietuvoje. Draustinio teritorijoje aptiktos 33 paukščių rūšys, įtrauktos į Europos Sąjungos saugomų gyvūnų sąrašus bei Lietuvos Raudonąją knygą.
Paliekio dvaras su parku
Lekėčiuose, Liekės upelio pašonėje, savo svetingas duris naujai atvėręs Paliekio dvaras. Šalia – augančių šimtamečių pušų ošimas, nepailstančio vandens čiurlenimas, paukščių čiulbėjimas, grynas oras, gražiai sutvarkyta aplinka – tai, ko reikia nuo gyvenimo tempo pavargusiam žmogui. Čia tereikia visai nedaug, kad pasijustumėte lyg pasakoje. Paliekio dvaro svečius supa prabangus dvaro interjeras, išpuoselėta aplinka su dideliu parku.
Šakočio ir duonos kepimo edukacijos
„Kulinarinio paveldo namai“, prasmingam laisvalaikio praleidimui, darbo ar mokslo kolektyvui, giminės ar draugų susibūrimui ar šiaip smagiai kompanijai, bet kokios šventės proga: autentiškas tradicinio šakočio kepimas, autentiškas tradicinės duonos kepimas.
4.9
GOOGLE RATING
Based on 39 reviews
4.7
TRIPADVISOR RATING
Based on 1234 reviews
1,8K
FACEBOOK LIKES
147
Followers
